- Pricer
- Books
- Fiction Literature
- Paprastos beprotybes istorijos

Paprastos beprotybes istorijos

Product description
„Paprastos beprotybės istorijos“ (Tales of
Ordinary Madness, 1983) – pirmasis lietuvių kalba išleistas
kultinio Amerikos rašytojo Charleso Bukowskio trumpų apsakymų
rinkinys. Jame atsiskleidžia visas pamišėliškas, pribloškiantis, iš
vėžių išmušantis literatūros chuligano Ch. Bukowskio talentas.
Siurrealistinis Niujorko padugnių gyvenimo ir Edgaro Allano Poe
poetinės beprotybės mišinys sprogsta neįtikėtina galia, skaitytojų
galvose ištaškydamas visus griežtus etikos bei estetikos
štampus.
Skaityti šią knygą – tarsi išeiti į
ringą prieš bokso čempioną. Kaliniai, lošėjai, vagys, prostitutės,
juodadarbiai, girtuokliai ir poetai – Ch. Bukowskis rašo apie juos
negailestingai, tačiau su humoru ir užuojauta. Jis nesiekia tyčia
sukrėsti, tiesiog vaizduoja gyvenimą tokį, koks jis yra, –
siaubingai gražų, kupiną paprastos kasdienės beprotybės.
1983 m. Jungtinėse Valstijose pasirodęs Ch.
Bukowskio apsakymų rinkinys „Paprastos beprotybės istorijos“ buvo
sudarytas atrinkus geriausius 1972 m. išleistos šio autoriaus
knygos „Erekcijos, ejakuliacijos, ekshibicionizmai ir svarbiausios
paprastos beprotybės istorijos“ (Erections, Ejaculations,
Exhibitions, and General Tales of Ordinary Madness) pasakojimus.
Sutrumpinti rinkinio pavadinimą pasiūlė ekstravagantiško italų
režisieriaus Marco Ferreri filmas „Storie di ordinaria follia“,
1981-aisiais susuktas pagal šią knygą.
Bukovskis dėvi rudus apatinius.
Bukovskis bijo lėktuvų. Bukovskis nekenčia Kalėdų Senio. Bukovskis
pjaustinėja iš trintukų išsigimėlius. kai laša vanduo, Bukovskis
verkia. kai Bukovskis verkia, laša vanduo. o, fontanų šventovės, o
sėklidės, fontanais trykštančios sėklidės, o visuotine žmogaus
šlykštybe, panaši į šviežią šunšūdį, kurio ir vėl ryte nepastebėjo
batas; o galingoji policija, o visagaliai ginklai, o galingieji
diktatoriai, o prakeikti visagaliai kvailiai visur ir visada; o
vienišas vienišas aštuonkoji, o laikrodžių tiksėjime, kuris
skverbiesi į visus mus, ramius ir sutrikusius, šventus ir
užkietėjusiais viduriais, o valkatos, tysantys kančių
skersgatviuose auksu žibančiame pasaulyje, o vaikai, kuriems lemta
tapti bjaurybėmis, o bjaurybės, kuriems lemta tapti dar
bjauresniems, o liūdesy, ginklų žvangėjime, o užsivėrusios sienos –
nei Kalėdų Senio, nei Katytės, nei Stebuklingosios lazdelės, nei
Pelenės, nei Pačių Didžiųjų Protų; kukū – tik mėšlas ir lupami
vaikai bei šunys, tik šūdas ir šūdo valymas; tik gydytojai be
ligonių, debesys be lietaus, paros be dienų, o dieve visagalis – tu
įsigudrinai visa tai mums užkrauti.
Ch. Bukowski „Paprastos beprotybės
istorijos“